Stebėjau vakar kvapą,
Praslystantį pro plyšį tyliai.
Jis daug daugiau pasako
Nei karsto patalai nebylūs.
Daug ašarų ir dar daugiau vaidybos.
Beprasmiai žodžiai,
Dievo vardas
Ir dideli gėlių šiukšlynai.
Mane pažadino ugnis,
Kur tirpdo godžiai vašką.
Vieniems tai netektis,
O man eilinis duonos kąsnis.
Galbūt jau greit ir aš
Raudoj skandinsiu smėlį.
Pompastikos tikrai nebus,
Nes sielos ubagai
Keistai supranta gėrį.


MJ2X11






