Broliui

O ir plaukų sruoga
sustingusi ant veido
švelniai kutena skruostus
ir nosį.

(apči-či)

Nugąsdinti pūkai
ir dulkės pašoka aukštyn,
bet susipratę
iš lėto leidžiasi atgal,
ant pečių.

(a-fuuu)

Ir plaukų sruoga
klesteli ten, kur jai
ir vieta.

(dun-dun-dun)

Girdėti, kaip artėja
žingsniai. Tuoj.
Dar vienas laiptelis...

(rrrr..)

Girgždėdamos
prasiveria durys...
- A! - surinka ji
ir pasileidžia tamsiais
laiptais žemyn.

(du-dun, du-dun, du-dun)

Iš paskos jau skuodžia
atsipeikėjęs nuo išgąsčio
brolis...