„Jauti, kad jau nebetoli...“ tęsinys - Atstumtojo šventykla (1)

... Bei pradėjo savo darbą.
      Tačiau jis liovėsi, o gal teisingiau jį sustabdė. Jį sustabdė grupuotė. Grupuotė, kuri buvo išnykusi, bent jau visi taip manė, tačiau visi klydo... ji sugrįžo. Syntagma sugrįžo.
      Ji tarsi išlindo iš po vandens ir tęsė savo darbą. Tyliai ir paslaptingai jie ir vėl pradėjo naikinti korsorius. Vieną po kito jie juos traiškė kaip tarakonus. Tačiau ir šie vėl pradėjo dirbti, pradėjo kovoti su Syntagma. Ir visi žino, kad karo tarp jų neišvengsi. Ir tai bus didžiausias karas žmonijos istorijoje...
        Karas kuris atkartos, kadaise įvykusį didingą karą, per kurį buvo įveiktas korsorių viešpats, jų valdovas- Pridakas. Kartu su juo krito ir visa korsorių padermė, bei didžiausias blogis žmonijos istorijoje. Blogis, kuris po truputi ėdė žmoniją iš vidaus, pavertė ją pelke, kurios vietoje kadaise gyvavo ežeras...
        Dabar šis blogis daug didesnis ir stipresnis, nes ir jo pajėgos daug galingesnės, bei gausesnės. Po ilgo laiko tarpo sugrįžo anksčiau gyvavę korsoriai, o kartu su jais ir dar stipresni kariai, išsigimėliai, šalia kurių nuvysta bet koks augalas, bei supūva vaisius... Tačiau Syntagmai tai nerūpi, ji yra pasiruošusi viskam, nors dabar ji jaučia itin didelę priespaudą.
        Tai dabar žino ir korsorius lėtai, žingsnelis po žingsnelio einantis atbraila, ir panelė Laira Dženings skubanti laiptais viršun, link korsoriaus, ir Dikas Marlou, gudrus juodaodis, lekiantis šalia jos. Jie abu turėjo tik vieną tikslą – sunaikinti korsorių. Panelė Dženings atsargiai ir lėtai užtaisė šautuvą.
- Dikai, pašnibždomis tarė ji.
- Bėk ant stogo, - kaip visada tiesmukai, bei be smulkesnio paaiškinimo paliepė Laira.
- O kam? - su nepasitenkinimu paklausė Dikas. Šauk į jį ir viskas - darbelis baigtas.
- Negalime, jis stipresnis nei mes numanome. Niekas nežino kokias dar galias jis slepia. Jis vienas iš tų, kitokių korsorių. Vieni iš jų gali keisti pavidalą, o kiti tiesiog pranykti... tu taip ir nesuprasi kas nutiko, kai jau gulėsi be rankos ar kojos.
- Tai kam tada lipti ant stogo, nesuprantu, - jau visai supyko Dikas.
Panelė Dženings tarė:
- Jį reikia sučiupti netikėtai. Taigi, tu užlipsi ant stogo ir nuo jo nušoksi, o šokdamas pagriebsi jį ir numesi.
- Kąą!? - sušuko Dikas. Kad aš taip pat nukrisčiau kartu su juo?
- Ne, - atsakė Laira.
- Aš tave pagausiu.
Ir su šiais žodžias ji, tyliai kaip katė, kad už kelių metrų priekyje ęsantis korsorius jos neišgirstų, pro atdarą langą užšoko ant atbrailos. Bėk, ranka nurodė Dikui ir pati pajudėjo į priekį.
Dikui nieko kita nebeliko daryti, kaip tik pasileisti laiptais į viršu. Jis taip ir padarė. Lipo laiptelis po laiptelio, kol pradėjo atsibosti, tačiau štai, jau matosi durys, o už jų stogas. Dikas greitesniu tempu pajudėjo link jų ir... jis jau stovi prie duru. Lėtai ir po truputi jis atidarė duris. Taip pat tyliai jis jas ir uždarė. Taip elgtis jis turėjo tam, kad korsorius neišgirstų, tačiau išgirdo kitas ir Dikas tuoj sužinos kas...


                                                          *

      Netrukus jis jau stovėjo ant stogo krašto, tiesiai virš korsoriaus. Tačiau tada jis pajuto jausmą, ir ne bet kokį, jis pajuto baime. Ji lėtai užpildė jo kūna, privertė linkti kojas, kėlė drebulį. Jo kvepavimas patankėjo, tačiau Dikas nepasidavė, lėtai apžvelgė stogą ir tuomet pamatė, tai ko tikrai nesitikėjo pamatyti... Prieš jį stovėjo padaras - siaubinga pabaisa. Ji buvo maždaug trijų metrų aukščio, plona su išsikišusiais iltiniais dantimis, jie buvo juodi, lygiai tokie pat kaip ir akys, kurios neturėjo vyzdžių... Pabaisa į jį žvelgė nieko nereginčiomis akimis...
Rankoje ji laikė vyro lavoną. Kūnas buvo žalsvas, veidas mėlynai juodas. Tai nebuvo korsorius - ant krutinės jie turi tatuiruotę - K raidę apsivijusią gyvatę, nasruose laikančią žmogaus galvą tuščiomis akiduobėmis...
      Dikas taip išsigando, jog jo nebereikėjo raginti šokti. Jis tiesiog nuskriejo nuo stogo. Krisdamas negalvojo nieko, tik kaip pabėgti iš čia. Nesuvokdamas daro tai tyčia ar ne, jis taip trenkė ranka korsoriui per veidą, jog iš jo nosies pasipylė kraujas, o jis pats nuslydo nuo atbrailos.  Dženings Diką pagavo. Jis taip ir nesuprato iš kur pas moterį tiek jėgos. Tačiau dabar jis neturėjo laiko spręsti šio klausimo. Jie abu neištardami nė žodžio stebėjo kaip korsorius krisdamas tarsi nebyliai prašo jo pasigailėti, bet netrukus jis dingo debesyse...
Iškart po to pro juos krisdama pralekė pabaisa.
- Iš kur ji? -nustebusi suriko panelė Dženings.
- Ji su... korsoriumi - bent jau aš taip manau, -  iš baimės vos pralemeno Dikas.
Panelė Dženings atsiduso ir nušoko nuo atbrailos. Krisdama ji suglaudė rankas ir milžinišku greičiu pasileido paskui pabaisą. Dikui nieko kita neliko ką daryti kaip tik šokti žemyn paskui ją. Netrukus jie abu pranyko debesyje.
      Dikas išsilygino kartu su ja, o pabaisa jau buvo už jų nugarų. Kaip tik tuomet panelė Dženings išskleidė apsiausto skvernus ir pakilo į viršų.
- Ką tu ruošiesi daryti?! - suriko Dikas, tačiau panelė Dženings jo nebeišgirdo, nes jo balsą užgožė vėjo kauksmas.
    Dabar panelė Dženings buvo akis į akį su pabaisa. Ji ištarė „iglimikus“ – ir jos rankos pradėjo spindėti mėlynai, iš jų kilo mėlyni žaibai, o jos akys pasidarė baltos, baltos tarsi sniegas. Pabaisa jau ruošėsi smogti ir perplėšti ją perpus, tačiau panelė Dženings buvo greitesnė. Ji trenkė pabaisai tiesiai į pilvą. Pasipylęs kraujas kartu su pabaisos žarnomis krito žemyn. Laira visa taip pat apsitaškė pabaisos krauju. Ir tuomet pabaisa su trenksmu trenkėsi į daugiaaukščio sieną, ją pramušė ir įkrito į pastatą. Dženings vos spėjo užsikabinti už nuolaužų ir įlipti ten pat, kur įkrito padaras. Dikas jau laukė jos. Jis stovėjo šalia pabaisos. Panelė atsisėdo ant pabaisos kūno. Jie abu tylėjo, nepratarė nei žodžio.
    Tada Dikas tarė:
- Laira.
- Taip, - pasakė ji ir išsitraukė telefoną.
Drebančia ranka priglaudė jį prie ausies ir tarė:
- Ateikit ir surinkit kūną.
Tuomet ji atsistojo ir pajudėjo link laiptų. Dikas paskui ją. Kai jie išėjo į gatvę, ji paėme Diką už rankos ir... jie pranyko, palikdami už savęs tik nedidelį dūmų sūkurį .