Prisiminimų ašaros

Ten kažkur tarp smėlio pilių
Į saują kadais sutilpo
juokas,
vėjo švelnumas,
nektaras karštų bučinių.
Kažką pardaviau už skatiką šaltos tuštumos,
o kažką dar nešuosi kartu.
Prisiminimus.
Kai ištrykšta fontanas
svajingo juoko purslais.
Tik tas laikas jau prabėgo
laukiniais arkliais...
Kai blakstienos pavirsta sūpuoklėm
ir ant jų
bejėgiškai siūbuoja
veidrodiniai lašeliai -
be lūpų veiduose užgimę,
bebalsiai vaikai.