Srovė ir Šapelis ir daug daug šūdo

- Sveika.
- Labas.
- Kodėl vakar neatsiliepei, kai skambinau?
- Gal dėl to, jog skambini kada panorėjęs.
- Tai gal man skambinti tada, kai nenoriu?
- Gali pabandyti.
- Nenoriu.
- O ką norėjai man tada pasakyti?
- Norėjau priminti, jog tu penktadienį eini su manimi į pasimatymą.
- Nežinau, bet penktadienį aš užimta greičiausiai būsiu...
- Taip užimta, nes eini į pasimatymą su manimi.
- Man nepatinka, kai už mane nusprendžia, kur aš turiu eiti.
- O man nepatinka, kai žmonės neapsisprendžia. Aš jiems padedu tai padaryti.
- Man nereikiia tavo pagalbos, aš jau kaip nors pati.
- Tada pati apsispręsk, jog eisi su manimi.
- Aš apsisprendžiau, ir sakau, jog neisiu.
- Neisi?
- Taip neisiu.
- O su manimi?
- Aš ir turėjau omenyje, jog su tavimi neisiu.
- Tai galime ir neiti, galime šiaip kur pabūti kartu.
- O mane labiau žavi buvimas atskirai.
- Nebūna pasimatymų atskirai.
- Kas tau iš vis sakė, kad noriu su tavimi matytis? Ką aš tau iš viso padariau? Nesuprantu, ko tu prie manęs lendi?
- Nes tu plaukioji gyvenime. Tie kurie plaukioja, jie niekada nesupranta, kodėl srovė juos pasigauna ir nepaleidžia. Jei stovėtum stabiliai ant kranto tu suprastum ir tokių klausimų neuždavinėtum.
- Aš neplaukiojiu gyvenime, aš žinau ką darau ir ko noriu.
- Gali dar kartą pakartoti paskutinį sakinį.
- O kam?
- Noriu įsitikinti ar teisingai supratau.
- Aš sakiau, kad neplaukioju gyvenime, aš žinau ką darau ir ko noriu.
- Ir dar kartelį pakartok jei nesunku.
- Eik šikt!
- Tai aš ir šiku ant tavo dūšios.
- Nesuprantu, kam taip elgiesi.
- Na organizmas išmeta tai kas jam nereikalinga, tai ir šiku. Vardan sveikatos.
- Šiknius.
- Sveikas šiknius.
- Tai bijau eiti su tavim į pasymatymą, dar prišiksi man.
- Tai nematink manęs skiedalais, nereikės šikti.
- Vienu žodžiu aš nežinau ar būsiu penktadienį laisva.
- O kada žinosi?
- Aš pasistengsiu nepamiršti tau pranešti, jei būsiu laisva.
- Nepamiršk pasistengti.

Penktadienio vakaras:
- Blin, kelk ragelį....