Ši apysaka - mano pirmoji. Debiutas. Joje mažai kas išgalvota. Daugumą aprašytų įvykių patyriau asmeniškai, kai 1994-1996 metais dirbau Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato viešosios policijos Žirmūnų policijos nuovados apylinkės inspektoriumi. Žinoma, pakeičiau herojų vardus, pavardes, chronologinę įvykių eigą. Tikiuosi, skaitytojai mane supras, neteis už kai kurias padrikas mintis, už daugiau kaip prieš dešimtmetį patirtas nuoskaudas ir nusivylimus, džiaugsmą ir pergales.
Šia apysaka norėjau atkreipti visuomenės dėmesį į sunkią policijos apylinkės inspektoriaus profesiją, kuri aktuali ir šiandien. Policijos nuovadose žmonės dirba negailėdami jėgų, asmeninio laiko, tarnybos tikslams naudodami asmenines lėšas ir transportą, už tai gaudami apverktiną atlyginimą. Jų darbas laikomas neprestižiniu, laisvi apylinkių inspektorių etatai metų metais laukia savo herojų. Kartais iš aukštų valdininkų kabinetų pasigirsta norai „karpyti“ etatus, dar labiau didinti apylinkės inspektoriaus darbo krūvį. Vietoj to, kad apylinkės inspektorius būtų tinkamai aprūpintas kompiuterine technika, kanceliarinėmis prekėmis, jog galėtų dirbti pagal Europos Sąjungos standartus suremontuotose patalpose, - to trūksta. Gal todėl šalyje trūksta policijos apylinkės inspektorių, gal todėl turintys didelę darbo patirtį pareigūnai jauni išeina į pensiją ... Norisi tikėti, kad per artimiausią dešimtmetį valdžios vyrai imsis priemonių pozityviai siekti pokyčių į gerąją pusę.
Baigiant rašyti šias eilutes, leiskite palinkėti begalinės ištvermės ir geros kloties policijos pareigūnams, šiuo metu tarnaujantiems Tėvynės labui. Ir tiems, kurie atliko pareigą.
Autorius
Vilnius, 2007 m.