Pustų veidų liūliuotos mišios,
gramofonų druskos blogai veikia,
išdarkyta pusė
nesugrįžo,
nebe naktys liko taikios
Karą skelbiau vasaros griaučiams,
amžinai siuntė tokius
paštu,
laukėsi laukėsi žmonės betaučiai,
nieko naujo
išmesti nebegaliu.
Garstyčių akys papjauna stiklus,
žvėriškai sunkiai
pasiilgau mėšlino pykčio,
rasotos plunksnos
išskrenda
ir palieka baisius -
nasrinio jogurto ir
prakaitinio volframo
žemėlapius su rykštėm.