Mirtis...

Dangaus man vartai uždaryti
Ir raktų niekas man neduos
Aš degsiu pragare mažyti,
O nuodėmė lyg sapnas naktimis klajos.

Žinau esu aš nuodėminga
Ir atgaila man nepadės
Benamė siela pražūtinga
Ilgai dar žemėje kliedės.

Ir lūpos neištars jau žodžio
Nebegirdėsi „myliu, nekenčiu“
Rankas išbalusias ir veidą
Karste uždengs dangčiu baltu.

Priglaus mane juodoji žemė
Po akmeniniu antkapiu sunkiu
Neapkabins manęs jau tavo rankos
Kurių taip išsiilgus nekenčiu...