Ateina blogiejo

Pašėlęs gyvenimas neša tolyn ir gimdo dar vieną nežinomą dieną.
Kurioj sumaištis gadina kiekviena ir daužo jo galvą į sieną.
Sugniuždo jo kūną palaidoja sielą ir eina į kairę pasukdamas tiesiai.
Pagieda maldelę už dieną ir daužo jis kumštį į sieną.
Ištrupėjęs betonas palaidoja gėrį į Žemę ateina blogieji.
Kažkur tenai nežinomi toliai
Kažkur tenai matei tu rytojų
Kažkas tau pasakė labanakt ir tyliai užgrojo dainelė
Pagieža su smuiku ant bėgių o šmėklos vaitojas per diena.
Raudonas mėnulis nušviečia tavąjį veidą
Rankos paplūsta krauju, meti tu peilį į šalį.
Vaitoji skausmu begaliniu.
Blogis paėmė Žemę išsigelbėt negalim.
tad skubėkim numirti, nes sielą nelauks tos akimirkos ...