Širdis suplaka.
Auksinė grandinė nutrūksta.
Įskrieju į beribę erdvę.
Šviesą užgožia tamsa,
Tik tamsa.
Beribė tamsos dykuma.
Beribė...
Be maisto...
Be vandens...
Be oro...
Tik mintys, šviesos žybsnis,
Išskrieja ir nutolsta.
Tamsa įsiskverbia į protą,
Suardo minčių gijas,
Kai aš tik tetrokštu
Pajusti vėjo dvelksmą
Lyg atsvarą beribiam NIEKUI.
Bet to aš nesulaukiu...
Niekada...


Dara







