Radioaktyvi melancholija

Mūs perdegę miestai
Užduso nuo pratiso ritmo,
Mūs rankos pasmaugė fetišus,
Kuriuos dar vakar nutašė iš plieno.

Po mirusius nuolaužų slėnius
Laigo basnirčiai vaikai,
Ir netyčia užgimti pavėlęs,
Pravėręs akis pamatai,

Kad lieka ant miegančio lauko
Tik gandras baltasai ir pievos,
Po kurių balas plauko
Nieko neįtariąs Dievas.