Kelionė

Saulė teka, aušta rytas.
Sujudimas nematytas
Apėmė visus namus.
Musė stebis: kas čia bus?

Nežinia net, kur man dėtis?
Ar sėdėti, ar gulėti?
Darosi šiek tiek baugu.
Pasilįsiu po pledu.

Miau, iš vieno trepsi kojos:
Vieni savo lovas kloja,
Daiktus rankioja kiti.
Lagaminai paruošti.

Tuoj juos tempia į mašiną.
O kur Musė? Nieks nežino!
Nėr virtuvėj, nėr vonioj.
Kur ji slepias? Rasim. Tuoj.

Gal po lova? Gal po spinta?
O gal spintoj užrakinta?
Gal koridoriaus gale -
Ten, po batų spintele?

Net suplukusi močiutė
Pailsėt prisės truputį.
Kur? Ant Musės uodegos!
Šoko ta, kaip be galvos.

Miau, aš niekur nevažiuosiu,
O jeigu užsiožiuosiu,
Nepagausite manęs,
Miau, kurrrmiau – šalin rankas!

Prasidėjo gražumėlis:
Nuo palangių virsta gėlės,
Rieda pastalėn vaza.
Raina Musė repečka

Per užuolaidą keliauja,
Į slėptuvę savo naują
Pačioje palubėje.
Nepasieksime. Vaje!

Mikė kopėčias jau neša
Žaliaakės gražiai prašo:
Pasėdėk, Musyte, čia,
Tuoj paglostysiu tave.

Kur tau lauks? Tuoj vienu šuoliu
Šalia sofos ji nupuolė,
Planas aiškus be kalbų –
Miau, pasienin jau lendu.

Ką daryti? Ką daryti?
Kaip tą katę iškrapštyti?
Visi šaukia: kis, kis, kis.
O gal ims ir paklausys?

Negi? Musė jų neklauso,
Pūpso plyšyje ramiausiai.
Tik gudriai akis primerkia:
Miau, pašokdinau jus smarkiai.

Kojos renkasi į būrį,
Kažkas rankoj šluotą turi.
Tas gauruotas šepetys
Tuoj už sofos užsilįs.

Išsigandus dreba Musė,
Gailiai kniaukia ilgaūsė:
Miau, Gauruočius toks baisus!
Lauk lendu. Kas bus, tas bus...

Musės balsas plonas, plonas.
Pagailėkit manęs, ponai...
Jei ne taip ką padariau,
Tai labai atsiprašau.

Mikė Musę aukštyn kelia
Ir priglaudžia prie širdelės.
Nieko blogo, mažulyte,
Tau nesiruošiam daryti.

Mašina gražiai važiuoja,
Tiktai Musė aimanuoja,
Kol pailsta, taria – miau
Ir užsnūsta pagaliau.