Kelią pastojo plati sekcija .Liaškas močiutei, kuri buvo mano klasiokė

Man visai negėda paimti ir atjungti šitą ilgą tylą.
Kai ranka nekyla.
Aš ištiesiu parkerį, pasiskolinu kapsulę. Pavagiu ją iš kažkieno penalo su zvaigždžių karų herojais.
Nusimetu sexi kuprinę su Bembiu, pasimerkiu verbytes, tikras šeimos vertybes ir pati krentu kaip paprika į žydrą sofą.
Jei galėtumėte man mintinai atpasakoti Lolitą, prašau. Norėčiau išgirsti šią nepaneigiamą galybę.
Arba bent jau prašau, padėkite man ant lėkštutės lietuvišką vertimą.
Ką žmonės dirba visą dieną?
Ką žmonės daro kai nedirba visą dieną?
Visi. Visi. Visi. Važiuoja į Ispaniją.
Visi maunasi sportines basutes, žiauresnės merginos neužmiršta leginsų ir varo į Ispaniją patirti nuotykių. Bet, aš. Aš noriu į Ameriką. Prašau, pataisykit mašiniuką. Ir varom į prerijas, prašau pas kaubojų Džo ir mažylį Džeką. Aš noriu prasinešt medine kaip spinta mašinyte pro keletą atokių degalinių. Pro keletą atokių užkandinių. Varyti taip atokiai, kur galima dėvėti belenkokius akinius nuo saulės ir belenkokias maikes. Kažkas iš chebros galėtų net su peruku varyt. Vietoj šliapos. Aš asmeniškai pasiimčiau kepurę su snapeliu. Bet jei kas pasiimtu peruką vietoj kepurės, tikrai pagirčiau ir nufotografuočiau, jei tik mano baterijos dar kada pasikraus. Matot, mano pakraunamos baterijos. Išseko. Nebepasikrauna. Kaip paprastos energizer. Taip, jos tarnavo ilgai kaip zuikis tačiau viskas.
Aš atėjau čia, mat norėjau paskaityti truputį stogastulpių. Mat norėjau prisiminti bičiulius. Tuos du- kaubojų ir mažylį. Kaubojus turbūt normalaus ūgio. Na o mažylis. Penktas pirštas.
Mano galva pastarosiomis dienomis neverda. Taip, jūs jau žinot neverda kaip šaltibarščiai. Dabar taip karšta.
Aš neatsimenu tokių dienų savo pstaruosius gyvenimo metus.
Visur reikia judėti su vandens kapsule. Arba geriau prigulti. Savo patio. Su vandens bomba.
Kolos nebegeriu- kola nesveika. Fanta- gera dienos pradžia.
Jos irgi negeriu. Mat sakau: one bottle of Anta, please. niekas nesupranta.
Čia tau ne bandelinė.
Kartais su skėteliu, ne skėteliu, o bloknotu išeinu į parką. Į parką, kur susipina karalienės rūmai, karalienės sodai, karalienės suknelė, ir kedai, t formos maikutės ir vandens buteliukai. Tesco rankinukai. Taip pat būna ir karališkose gallerijose. Kai viena kokia išauklėta šešiolikto amžiaus damą plačiuose rėmuose apsupa būrys amerikiečių su betkokių spalvų maikėm ir kedais. Kedai kaip tankai, atrodo itin grėsmingai. Aš nupiešiu, mieli draugai, šitas scenas. Gal net nudažysiu.
Prie jūros nuvažiuoti reikia. Tik dar nežinau ar pavyks. Bet parke už tai atradau vieną fontaną kuris dvokia jūra. Ten leidžiu karštas vasaros akimirkas. Jis žiauriai apaugęs žolėm ir kitais jūros augalais, tiesiog kaip Nestea žalias. Gražus fontanas.
Vienas klausimas. Ar kai mes pagaliau važiusim į Amerikos prerijas. Ar mes jau būsime trutingi?
Ar tai bus tada, kai pagaliau tiesiog draugiškai susikibsime už rankučių, ir netgi tie, kurie nerūko įsikas pypkes į dantis.
Sakė bus audra. Sakė užpils butą. Omaras sakė. Omaras čia vietinis, jis žino. Na jei jau užpils tai tikiuosi kaip per Tomą ir Džerį. Nors aš nemėgstu nardyti. Tačiau turėtų atrodyti gražiai.
Artimiausiu metu nutapysiu bob marlei. Didžiulį žmogaus dydžio paveikslą. Man reikia pinigų. Nors biznis nekoks. Tačiau reikia pamėginti. Linas nusifotkins prie to paveikslo. Tada ir pamatysit.
Mieli jūreiviai,
Šiame biliete nepažėriau jums daug faktų
tačiau Šiaulių brodvėjuje nusijuokė mano širdis.
ir aš įrašiau į kasetę.
Todėl kaip per radijų vistiek kažką sužinojot.

2000-ieji amžinoji klasika.
sekcija amžinoji klasika.
klasė amžinoji klasika.