Rašyk
Eilės (73063)
Fantastika (2189)
Esė (1492)
Proza (10330)
Vaikams (2494)
Slam (49)
English (1100)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Autorius: Sigitas Parulskis

Pavadinimas: 3 Pjesės

Leidykla: baltos lankos

Metai: 2006

Vieta: Vilnius

Į rankas pakliuvo: baltų lankų knygyne Kaune, Akropolyje, akcijų metu

Subjektyvus vertinimas: 5/10

---

Kažkaip nesąmoningai ir neplanuotai šios knygos skaitymas mano galvoje skiriasi į tris dalis, lygiagrečias trims pjesėms, todėl ir kalbėti norėtųsi apie kiekvieną atskirai, net jei apie kurią nors ir sunku pasakyti daug ir prasmingų žodžių. Lygiai taip pat nesąmoningai, bet savotiškai paradoksaliai, juokingai, nors žaviai tos trys pjesės mano galvoje atrodo tarsi sudėliotos nuo mažiausiai įkvėpusios iki daugiausiai; tikriausiai taip susidėlios ir manieji žodžiai.

Pirmiausiai tikriausiai turėčiau aptarti aplinkybes, kuriomis ta knyga atsidūrė mano akyse, rankose ir galvoje. Iš santraukos viršuje galima suprasti, kad radau ją, laukiančią manęs, knygyne, tačiau tai – tik paviršius. Už akimirkos, kai pamačiau ją ten, slypi daug asociacijų su anksčiau skaitytomis SP “Miegas ir kitos moterys” bei “Nuogi drabužiai”, tiesą pasakius, eseistinių asociacijų, vertusių mane labai daug tikėtis iš pjesių ir lygiai taip pat stipriai jomis nusivilti. Niekada nedrįsčiau ginčyti autoriaus talento, juolab sutinku su kritikų nuomone, kad SP pjesės yra itin verbališkai vertingos ir t. t., bet visgi rašau čia subjektyviai, o šiame sluoksnyje SP man tikriausiai visada pirmiausiai liks eseistas. Sako, kad niekada nereikia kažko tikėtis, ypač paimant į rankas svetimas raides; kartais gaila, kad aš priekurtė.

Bandau dabar tiksliai atminti, kokias emocijas kėlė “Iš gyvenimo vėlių” ir sekasi sunkiai. Galima sakyti, emocijų beveik ir nebuvo – raidės sąmonėn barstėsi tarsi mechaniškai, rodos, neužkliūdamos, nevirpėdamos pačios ir nesuvirpindamos manęs. Galvoju, tikriausiai kažko nesupratau, nepastebėjau, nes visa ši vėlių istorija, išspausdinta popierinėje scenoje, tyliai prasidėjusi tyliai ir baigėsi, o garsiau nuskambėdavo kartais nebent mano juokas – tam tikros vietos atrodė absurdiškos ir netgi kvailos. Svarstau, ar taip ir neturėjo būti, tai yra, ar autorius tik ir nedemonstruoja, kaip ir visada, kažkokio absurdiškumo, savo išpuoselėto ironijos ir cinizmo pojūčio tekstuose, galų gale, vienas rimtas dėdė, kurio recenzijos ištrauka pateikiama prieš pjesę, būtent tai ir mini (Pjesėje yra balansavimo ties kičo ir parodijos riba, absurdiško juodojo humoro <…>), bet visgi rašau ne apie minėjimus, o apie subjektyvumus: nuoširdžiai norisi išvysti pjesę scenoje, kad galėčiau atsikratyti jausmo, kad kažkas ne taip, kad kažkur prasilenkta, persistengta, o kai kur tiesiog būta kažko, bet nespėta prisivyti. Sudėta daug, gavau mažai ir šį kartą nerandu čia nė šešėlio savo kaltės. Ne SP ir tiek; arba pasakykim taip: SP projekcija, sukelianti atmetimo reakciją.

“P. S. Bylą O. K. ” vertinti man nėra lengva – ji skirta kitai kartai, rašyta apie kitą Lietuvą ir kitus žmones, apie laiką, kuriame nebuvau, apie įvykius, kurių nepatyriau. Čia visiškai nuoširdžiai galiu prisipažinti kažko nesupratusi, nes gimiau kiek per vėlai (ir ačiū dievui šiaip), bet, man atrodo, tas konteksto manyje nebuvimas tik atvėrė kažką kitoniško, įdomesnio ir jaukesnio, nes vertinau savas prasmes, savas asociacijas. Pirminį įspūdį perskaičius pjesę galiu apibūdinti labai paprastai: keli pagaliukai, archetipai, įvaizdžiai ar kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, sukaišioti į smėlį, o apie juos tankiai, bet plonais siūleliais vyniojamas gyvenimas. Tėvažudystė, beprotybė ir visa kita, apie ką informacijos labai norint tikrai galima rasti, – tie žodeliai – pagaliukai. Ir visgi, ne tvirti, bet jaukesni man pasirodė tie jutimai, kurie buvo vynioti aplink juos. Labai žavus yra visas veikėjų susipynimas, augimas vienas iš kitų, per kitus, kituose, bet niekaip negaliu įsivaizduoti, kaip galima buvo visa tai įgyvendinti scenoje. Laimei, aš – ne režisierė, o OKT daug sugeba. Šis susipynimas, susikryžiavimas voratinklio principu man yra labai kalbinis, bet visgi kupinas to gadameriško neišreiškiamumo ir pradiškumo, aš ir pati dabar nesugebu išreikšti to, kas sukasi galvoje, ką norėčiau parašyti, bet visgi norisi teigti, kad tas neišreiškiamumas šioje pjesėje buvo išreikštas. Čia kibinamos giliaprasmės gal net (tikriausiai) filosofinės idėjos, šnekama apie būtį ir buitį, bet ne taip kokčiai ir brukamai, o tarsi natūraliai, tikroviškai – gyvenimas ir yra buitis būtyje arba būtis buityje, o SP čia kuriama kartos ar savo paties introspekcija taip suauga su rankų, laikančių knygą, oda, kad tampa sava.

Visiškai artimas ir savas atrodo vienišas ir nesibaigiantis trečiosios pjesės pasaulis. “Nesibaigiančią vienatvę dviems” instinktyviai vadinu mylimiausia, bet tai labai kvaila ir savotiškai baisu, nes myliu ją už anksčiau susiformuotą parulskiškumą: už nagrinėjamą moters ir vyro interakciją, vienatvės motyvą ir jos jutimiškumą skaitant, už tą tikrą gyvenimą, kurį sugebama nužymėti raidėmis. Nežinau, ar tai mano nežabota fantazija taip reiškiasi, ar subtilus autoriaus režisieriškumas ir netgi, sakyčiau, tapybiškumas, o galų gale tai net ir nesvarbu, svarbiausia, kad skaitant tarsi fiziškai jaučiau tas sienas, apie kurias rašė autorius ir recenzentai, šautuvo vamzdį, o gal vyriško geismo protrūkį, įremtą ir tarsi įaugusį į smilkinius, delnus ir užpakalį (kontakto traukinyje metu). Visa tai baugina, žavi, stebina, nes SP pateikia tikrai įtikinamą versiją, bet fantazija skaitant kaip ir tikrame gyvenime banalybėmis dažnai verčia bet ką, kas pakliūva akiratin: kad ir ką beįsivaizduotum, kad ir ką tariamai pajaustum, net jei tuos pojūčius paverstum tikrove, tikroji realybė, tikrieji santykiai tarp Jo ir Jos visada lieka ne tokie, o kitokie. O kokie, rodos, suvokei, bet nė velnio. Už tai SP “Nesibaigiančią vienatvę dviems” labiausiai ir myliu.

All in all: dėl skaitymo nesigailiu, bet prieš griebdamasi antrą kartą gerai pagalvočiau.
2009-09-06 02:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 22:35
jaded
Tai kad iki mano įsivaizduojamai geros ir tvirtos recenzijos čia dar toli. :} O dėl anglizmų, ačiū už pastabą, aš pati vis dar gydausi nuo jų.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 15:19
Varinė Lapė
"All in all: dėl skaitymo nesigailiu, bet prieš griebdamasi antrą..." - na kam tie anglizmai? Kam?

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 14:19
van
van
rasyk recenzijas, siuksliu deze ne prie ko cia
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 08:14
Ties riba
už tą tikrą gyvenimą:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą