jau baigėsi laikas
kai pievom vilnijo
drugelio sparnais
būtis
išeidama pasiimi viską
kaip upės vingy
pradingę laivai
palieka tik
mirgėjimą
miraže pavergtas akis
praradau tikėjimą
ne tavim o savim
labai sujaudrino mane jūsų eilutė "išeidama pasiimi viską"... mielai jums leidus pasivogčiau jąją kokiam trioletui... bet, deja, nedrįsčiau jau mest tokį postšūkį Paliekančiąjai... vat prieš kokių metelių penkiasdešimt tai užkurčiau ŽARĄ... :(
2-.