xx

Pažiro debesys žvaigždėm
Mažan puodelin
Rytmetinės šilumos
Bebaigiančiai ištirpt melodijai
Kur rodos jau nėra
Šalnų
Nors šerkšnas dulka
Palei lūpas
Ir žvangina monetom
Prikeldamas bandas drugelių
Vien tam kad besteltų
Pirštu krūtinėn ir sužinotų
Jog daugiau neskris
Anas bičiulis

Tik upė šnypšteli
Pritardama gamos viršūnėj
Kad išsilies

Nors lūpos ir nesuvirpėja