Velinui

Aš vandeniu
Virstu
Iš lėto,
Kai gatvėmis
Vaikšto
Žudikai
Akiduobės mano.
Smėlėtos,
Lyg būčiau
Kažkuo
Pavirtusi.
Nereiškia man
Nieko
Tie žodžiai,
Kur sklinda
Taip tyliai
Iš lūpų
Dar virpančių.
Agonijoj pievos -
Jau miršta.
Ir pūvantys
Pirštai
Pabėga,
Kai daros
Tamsu.
Kada gi
Pavirsiu
Į pelenus
Aš
(Po velnių)