Ir vėl tu gadini akis žiūrėdama į monitorą.
Už lango kyla pilnatis, bute tvanku ir trūksta oro.
Tu nusimetus drabužius, sėdėdama ant lovos krašto
Skaitai akim visus žodžius, kuriuos kažkas lange užrašo.
Tu godžiai ieškai akimis, lyg lauktum ženklo ar signalo,
Kad pasiteisino viltis, radai kažką, kuris bus tavo.
Kuris pradžiugins ir kartu galėsite bastytis gatvėm.
Nebešvaistydami naktų, pamiršę kas yra vienatvė.
Bet vėl...
Tu pakliuvai į voratinklį,
Manei jo žodžiai yra tikri,
Tu patikėjai melu.
Jo meilė – tik tuščias pažadas,
Brauki ranka liūdnas ašaras,
Kažką pakeist per vėlu...