Sapnai

Praverk akis. Ir vėl užmerk.
Giliai kvėpuok ir jausk nakties tylumą.
Jis tuoj išnyks ir dings riba tarp nebūties,
Pranyks šio realaus pasaulio slegianti našta.

Tu tik užmerk šias mėlynai rudas akis.
Palik rutiną, rūpesčius, slogias mintis.
Ir atsidursi ten, toli už horizonto,
Ieškodamas savosios jūros kranto.

Ten - už ribos - viskas taip svetima, baugu,
Tačiau vilioja.
Nes tu žinai, kad tai tavoji siela kuria tau istoriją.
O gal tu ją matei? Gal ji tiesiog pasikartoja?

Praverk akis. Giliai kvėpuok.
Pasibaigė naktis. Gana klajot.
Tik niekam, niekada nepasakoki įvykių nakties,
Nes tai tik tavo -- ir sielos paslaptis.