***

Samanėlėm žaliom basa
Pralėkei, lyg mergytė maža.
Nubėgai skruzdžių taku –
Atsargiau... įkas... bus skaudu!
Nekreipei dėmesio į mano žodžius,
Iš dangaus lašais nusileido lietus.
O Tu vis lakstei basa,
Raudonskruostė, laimės pilna.
Stovėjau, žiūrėjau...
Akių atitraukt negalėjau,
Kol įpuolei mano glėbin –
Širdis jausmais pakilo aukštyn.
Pajutau šilumą sau ant krūtinės,
Apsivyniojai rankom stipriai.
Daužėsi širdis iš geismo beribio,
Lietutis mus glostė švelniai.
Pušys lingavo ošdamos dainą
Abiems suprantama kalba.
Susiliejo lūpos į vieną,
Išsiveržė laisvėn aistros aimana...
Akys žavios nutolo
Ir Tu pradingai.
Pastebėjau ašarą ant skruosto,
Ji iš laimės? Ar tikrai?:)