Varpeliai

Jausmais, kurie laksto nugaroj virpuliukais,
Po vieną visi už save -
Negali kvėpuoti be draugo,
Nors žudo - užmerkė akis.

Kaip svečias, pabudęs iš komos,
Gyvenęs savy su savim -
Jei būtų tikėjęs stebuklais
Nedrįstų vadintis mirtim ir skambėti
Prieš aušrą varpeliais.

Ryte nepabudo.