be vardo

lietaus lašais
nuplaut bandžiau
save-tave-mane
nuo svetimų vardų.

be vardo aš galiu
gyventi, šauk mane
jau lietumi ar vėju,
aš nebe tas, kas buvo.

dabar „aš“ bus tik
savitas, audros malšinamas -
nenumalšinamas kažkas,
ko tik norėsis „aš“.

ir „aš“ gyvuos tol,
kol beprasmėj žemėj
kas nors suteiks tam
vardą. pavadinimą.

juk antraštė dar
nieko nepasako.!