Švytėjimas

Birželio naktis. Balkone rūkau. Su kiekvienu dūmo užtraukimu žybteli mano cigaretės ugnelė. Priešais - didelė pieva ir tankiai suaugę liepos. Po liepomis irgi žybsi kazkokios ugnelės.
Staiga jaučiu, kad kazkas judantis įsivelia į plaukus, ropinėja, ieško kažko, ko jam, matyt, labai reikia. Ne šiaip sau juk čia atsidūrė. Einu į šviesą ir išsikrapštau iš plaukų gana didelį melsvai pilką vabalą. O jis greit išskleidžia savo girgždančius sparnus ir lekia tiesiai prie kambario lempos. Nesunkiai pagaunu vabalą, paleidžiu atgal į pievą ir žiūriu internete, kas per padarai tie jonvabaliai ir kodėl jie švyti.
Pasirodo, pievoje švyti jonvabalio patelių užpakaliai, matyt, kad patinėliai lengviau rastų teisingą kelią...
Taigi, tik man atrodė, kad aš ramiai žybsiu cigaretę balkone. Kai kam gamtoje atrodė visai kitaip...
Supratęs esmę, einu į balkoną parūkyti. O siaube, jau visas pulkas iš visų pusių lekia tiesiai man į veidą!