Akys

Langines į pasaulį atvėrus,
Vėl matau padūmavusius perlus.
Po spygliais užrakintus kaštonus,
Ypatingą kakavmedžio derlių.

Pasimetę maži gabaliukai
Iš ilgiausių pirito karolių.
Ąsotėliai vandens dar nematę,
Prieš akimirką išdegto molio.

Du vaikai iš Malavio ar Čado
Į tave iš už veidrodžio žiūri.
Kenčia troškulį, alkį, pailsta,
Tik piktumo kol kas dar neturi.