Karameliniai ledai

Ant palangės guli Musė
Žaliaakė, ilgaūsė,
Taip gražiai gražiai rainuota
Ir su uodega kaip šluota.

Tinginiauja ir svajoja,
Kad į kaimą išvažiuoja.
Ten pelių karalija,
Karalienės tik nėra.

Sako – būsiu karalienė.
Lauks kas dieną vakarienė
Seno sodo pakrašty
Sidabriniam dubeny.

Penkios pelės bus virėjos,
Keturios jų patarėjos,
Puodus trys nešiot padės,
Dvi – lėkštes padavinės.

Dar viena – pati vikriausia,
Ką patiekt, maloniai klausia:
- Sumuštinių su uogiene,
Ar virtinių virtų piene?

Musė purtos – neskanu.
Sako – prašom duot ledų
Karamelinių glaistytų,
Marcipanais nusagstytų!

Jei tokių ledų nebus,
Tuoj parodysiu nagus!
Kai parodysiu nagus,
Kas paklius, tas ir pražus!

Oi ledai, ledai, ledai!
Jau visai nebegerai.
Kur - gal miško vidury
Tų ledų atrast gali?

Renkasi pelių taryba.
Reikia pastatyt sargybą,
Nes patamsyje nakčia
Musė tuoj prislinks slapčia.

Parsikvietę iš kaimynų
Šunį Margį pasodina
Palei seno sodo tvorą
Musę gaudyti nedorą.

Jau pelytė, ta vikriausia,
Traktorium urvelį rausia.
Dvi pelytės žolę pašo,
Trys – kiek nuveikta užrašo.

Keturios – po žilakrūmiu
Stato puikų pelių rūmą.
Tuoj išklos jį kilimais
Ir katės neįsileis.

Muse, Muse, bus blogai,
Nepadės net ir nagai
Į pelyčių karalystę
Vėl nepakviestai įlįsti.

Musė sumurkia – kurrrmiau,
Niekur vykti nemaniau,
Bet jei vyksiu iš tiesų,
Nusivešiu daug ledų.

Seno sodo pakrašty
Sidabriniam dubeny
Karameliniai ledai.
Skanumėlis, ajajai!

Susikviesiu peliukus
Ir pavaišinsiu visus.
Karaliene būt gerai,
Bet brangiausi man draugai.