Tik šviesos dvi, tik du keiksmai ir stabdžių riksmas.
Tik dvi sekundės. Aš jau ten ar vis dar čia?
Kitaip matuot pradėsiu laiko vientisumą,
Kitokią veidrody šiandien matau save.
Koks tu nedidelis, žmogau esi išpuikęs,
Prieš visą skliautą didelių ryškių žvaigždžių.
Jaučiu rankas, matau medžius, užuodžiu vėją.
Laimingi Jūs, jei vis dar sakot: gyvenu.