Silvestras Savickis „Dievu Karai“ istorija 1-dalis

(Prie laužo)

Jis giliai įkvėpė, įtraukė dūmų, ir lėtai juos išpūtė. Didžioji veido dalis buvo paslėpta po storu senu gobtuvu, o už jo tik tiršta tamsa. Nuo blyškios pypkės liepsnos buvo neįmanoma įžiūrėti veido bruožų.
Save jis pristatė kaip bardą, nors juo niekas netikėjo, nes balsas buvo žemas ir gergždžiantis, be to mums buvo įtartina kad jis keliavo tamsiu mišku vienas.
Na bet jis pasiūlė papasakoti istoriją, jei pasidalinsime laužo šiluma ir maistu. Mes sutikome, nors ir vien dėl to, kad negalėjome išvaryti keliauninko į šaltą mišką. Mes patogiai įsitaisėme prie laužo, laikydami ginklus, jei netikėtai iškiltų pavojus, ir laukėme istorijos pradžios. Naktis buvo šalta kaip ledas, ir jo žemas balsas sklido ramiai per kalną, kai, patraukęs pypkę, jis pravėrė burna ir pradėjo kalbėti.

I. Dievų era

Istorija, kurią žadu papasakoti, yra apie tuos, kuriuos mes vadiname dievais. Klausykite atidžiai, nes tai tikra istorija.
Labai seniai, laikais prieš pačią mintį, buvo tik rutulys, kuriame visi kūriniai buvo susimaišę. Kadangi nebuvo su kuo palyginti, rutulys buvo didelis ir mažas, šviesus ir tamsus, visoks ir joks.
Per šimtą milijonų metų, rutulys pradėjo augti ir galiausiai jo viduje pradėjo lėtai formuotis dvi jėgos. Joms augant, pradėjo formuotis jų valia ir ego, ir jos išsiskyrė į šviesą ir tamsą. Balta šviesa tapo moterimi, ir pasivadino Aragonas. Tamsa susiformavo į vyrą, ir pasivadino Gran Kain. Šie du sutvėrimai tapo visatos pradžia, viso to ką mes šiandien žinome.
Aragonas ir Gran Kain sutelkė jėgas kad išsiveržt iš rutulio. Po šio veiksmo rutulys subyrėjo į įvairias dalis. Kažkurios dalys kilo ir tapo dangumi, kitos krito ir tapo žeme. Tarp žemės ir dangaus susiformavo vanduo, ir kažkurios žemės dalys iškilo kad taptų sausuma.

Rutulio siela, kuri vadinosi Slajus, subyrėjo kartu su rutuliu, ir pavirto augalais ir gyvūnais. „Pradžios gyviai“ susiformavo iš sielos, ir Gigantai buvo geriausi iš jų. Jie buvo žinomi kaip Protingieji, nes jų protas buvo galingas kaip ir jų kūnai. Gigantai pažadėjo tikėti Aragonas ir Valdovas Kain, kadangi šių dievų veiksmai sukūrė gyvybę. Aragonas ir Valdovas Kain patiko Gigantai ir jie patikėjo šiems valdyti visa kas gyva. Tai buvo prieš mirties ir tikrojo rojaus egzistavimą.
Aragonas ir Valdovas Kain pradėjo daug dieviškųjų vaikų. Pirmieji penki buvo įgalioti valdyti pasaulį. Vyriausia duktė, Tamsa, buvo atsakinga už vandenį. Vyriausias sūnus, Paagrio, kontroliavo ugnį. Antroji duktė, Saida, kontroliavo žemę. Antrasis sūnus, Sayha, tapo vėjo valdovu. Jauniausiai, Evai, neliko elementu valdymui, tai ji kūrė muziką ir eiles. Kol kiti dievai buvo užsiėmę savo pareigomis, Eva kūrė eiles ir dainuodavo jas su muzika. Taip prasidėjo Dievu era. Ir žemėje nebuvo dievams nežinomos vietos.