Smauglys

Smauglys įlindęs į vidų

švelniai šiąnaktį gundo

praverti sielos tamsybę

ir trumpam atsiduoti pagundai.


Meluoti apie svaigų aukštį

suokti apie gilų jausmą

visus iškart išduoti

bet gailesčiui nepasiduoti.


Žudančiai tyko jis naktį

vis primena apie karčią vienatvę

kūnas ima virpėti

prisiminus jį ir lietų.


Lašas po lašo liečia

kojų pirštus ir sielą

sušaldo jausmus be nieko

ir palieka rytojui vietą.