Tu atėjai ir praėjai pro šalį,
Ir palikai mane stovėti čia,
Žinau, kad tu ne visagalis,
Bet pasvajoti-galima...
Likau stovėti medžių ošime,
O sieloj darganotoj
Vien siaučia dieviška pūga
Noriu ten su žirgu nujoti...
Kai žiūrint į paviršių tyrojo vandens
Aš savo atvaizdą matysiu,
Tikėsiu, kad gal medžiuose rudens
Savosios sielos veidą aš išvysiu...
Kaip tyliai kalba vėjas kapuose
Taip tyliai aš žiūriu į lietų,
Taip pat gyvenimo take
Tave akim aš nulydėsiu...
Sudie...