Rugpjūčio 22d.

Besielės sielos kriuksi,
Kakavinė naktis
Už lango povandeninio.
Tu buvai laivas,
O aš tavo viltis
Per audrą,
Kol audra nenurimo.

Tankūs kvailaraščių uostai
Išmaino skirtingas spalvas,
Gal būt mano spalvos ką nors paguostų,
Gal būt tavo spalvų
Kažkas nekęs.

Nenurimę mėnuliai sužiuro,
Tą kartą žemė turėjo tris.
Liaukitės, žmonių ištižę mūrai,
Tegul tai nebūna
Paskenduolės nuovokos naktis.
Tegul tai iš paskos bėga,
Išdykusiais vilkais aprėkia,
Nieko nebuvo, visiškai nieko,
Todėl taip ir trokštu,
Todėl taip ir reikia.