Kartus, nevykęs atsiprašymas

Kai persipildys mūsų meilės taurė, pasklisdama po kambarį raudonu vynu,
Paimki naują žvilgų stiklą ir šliūkštelėk „martinio“ minibarą atrakinęs.
Tikiu,  kad vienos ir tos pačios akys ilgainiui liaujasi žėrėję,
Bet pakartosiu tau dar kartą, kad reikia tik pakeisti gėrimą.

Fontanas deginančių syvų taip svaigiai šniokščia į atvertą burną,
Sakai: užteks! Bet neužtenka. Tik nestabdyk – gyvenimas ne susilaikymui sukurtas.
Nežydros akys tampa žydros, o raudonplaukė palengva šviesėja,
Kai tavo sausą, liūdną burną velnio lašų banga užlieja.

Nepyksta lai abstinentai  ir griežti sveikatos žinovai, teatleidžia dangūs ir šventieji,
Kad isteriškai kūkčioju ne tavo gyvenimą sugriovus, o tik vyno taurę paliejus.