Eik pas ją

Eik pas ją -
Juk matai, kad aš nebūsiu
Tau pilnatvės oaze.

Nebūsiu ryto saulė mėnesienoj,
Neskambėsiu kaip tyras
Aidas kalnuose.

Nešviesiu tavo danguje
Kelrodės žvaigždės šviesa,
Kai pasimesi savo mintyse.

Nenumegsiu tau tinklo,
Į kurį pakliūtų tamsa,
Užgožianti grožį tavo sapnuose.

Eik pas ją –
Ji švelni kaip šilko pluoštas,
Kuriuo kadaise tu puošei mane.

Jos mintys iš tikrųjų giedros,
Be nuodėmės dėmių,
Kurių aptiksi mano svajose.

Ji tau suteiks nusiraminimą
Vien savo šypsena šilta,
Ji nesiblaškius audrose.

Eik pas ją –
Juk supranti, kad niekada
Nebūsiu tau laimės visata.