Trys ąžuolai (pasakėlė)

Trijų girių karalystėje gyveno trys maži barzdoti nykštukai. Trys ilgos jų barzdelės vis užkliūdavo už trijų storų ąžuolų. Baisiai supyko nykštukai, ir visi trys nutarė ąžuolus nukirsti. Pasiėmė tris kirvius, tris pjūklus ir išėjo. Tris kartus kirto - nenukirto, tris kartus pjovė - nenupjovė. Tik ant žemės pabiro trys gilės. Iš tų trijų gilių išaugo dar trys ąžuolai. Dar labiau įtūžo trys nykštukai ir nutarė paprašyti pagalbos. Pasikvietė tris lokius, kad jie ąžuolus išverstų. Tris kartus mėgino išversti, bet jiems nepavyko. Tik suriaumojo trys lokiai ir dingo girioje. Ąžuolai dar labiau sulapojo, tris naujas šakas užaugino ir tris paukščių lizdus savo globon paėme. Bėgo pro šalį trys šernai - nykštukai jų paprašė pagalbos. Šernai sutiko  pagelbėti ir dar tris savo vaikus atsivedė. Tris kartus „šnipus“ i žemę sukišo .... ir tris ąžuolus išrovė.  Tris kartus sušuko  pagalbininkams 'valio“, bet pro šalį bėgo trys lapės. Jos tris kartus nusijuokė ir visos trys tarė:
- Ko džiaugiatės?.. Ar nematot, kad dar trys ąžuolai neišversti liko?
nykštukai tik dabar prisiminė, kad iš trijų gilių dar trys ąžuolai išaugo. Jie visi trys puolė maldauti lapučių, kad tos jiems pagelbėtų. Trys lapės kiek pasitarė ir sutiko. juk trijuose medžiuose trys lizdai buvo - joms treji pietūs kvepėjo. Tris kartus gražuolės per ąžuolus savo pūkinėmis uodegomis tvojo, bet medžiai anei krust. Trys lapės, nieko nepešusios, dingo. Susėdo trys nykštukai ant trijų kelmų ir nusprendė trijų ąžuolų nebekirsti. Tada visi trys atjaunėjo, tris kartus nusikvatojo ir ąžuolams sėkmės palinkėjo.