Aš prašau

Baltas šalmas lyg upė praskysta
Takeliu link sidabro šalnų,
Šviesiai plazda drugeliai vaikystės,
Verkia kaminas tankų vikšru

Susiraitęs ir darganas rojus
Verias rankose Tavo krauju -
Nepabūgęs pūgos, lyg artojas
Ark velėną link savo vaikų - - -

O toliau - vien voratinkliai šypsos
Tartum klaustų - pražilti ar ne
Tarsi balzganas ižas dar laikos
Po apgobusia galvą skara - - -

Aš prašau - dar pabūk drugeliu.
Dar paliki kareiviu nors kartą,
Nebijok - juk auksine gaida
Dviems pragysti nulemta po kartą

Tu pražysk, bet nebūk per ryški -
Žavios damos nemyli ilgai -
Suspindėk vos daugiau, nei gali -
Ir dainuok tolimaisiais rytais.