Pilkos gėlytės niūrus galas. Maniau, kad užmigo...

Lapeliai niūrus ir liūdni,
Labai tamsiai pilki...
Man gaila tavo mėlynų akių,
Kurios spindėjo, kai sunku.

Nepasiduok, nebūk liūdna,
Tu juk draugė man gera.
Kodėl lapeliai jau pilki,
ir pamesti juos baigi?

Gal atgysi, jei paliesiu,
Su vaivorykšte per lietų?
Jei mylėsiu amžinai,
Ir žadėsiu būt gerai.

Negi nepadės ir tai?
Net vaivorykštės lašai?
Ajajaj, kodėl miegi?
Ant žolės veidai balti.