“Prieik arčiau,
Atiduok save,
Aš tau sušnabždėsiu..
Aš nesigailėsiu… niekad..
Netgi to, kad TAIP myliu,-
Arba būsi šimtu procentų mano,
Arba aš tave užmušiu…”
Virš manęs tarsi sparva zyzia
Nepaliaujamai..
Įkyriai..
Nuolat..
Tai vis ta pati, kvaila ir nuobodi
Tavo juodo pavydo priežastis..
Skausmas tave smaugs, dusins.
Tu išgyvensi.
Laisvės vėjas nudžiovins sieros lašelius,
Riedančius skruostais.
Girtas praeivis paguos..
Išbučiuos..
Gal apvogs…
Laikas įdės širdį į maišiuką:
Užriš..
Išmes ir užmirš..


subtili






