Skrydis

Likimo atvestas pažvelgti mirčiai į akis
Žmogus sparnais apdovanotas tampa,
0 kvapą jos pajutusi širdis
Pakilt ir skrist drąsos atranda.

Žvilgsniu aprėpus dideles erdves
Ateina supratimas gylio,
Net laiko audinys atrodęs toks painus
Iš aukštumų atskleidžia raštų įmantrybes.

Ties horizontu linija pilka
Pavirsta kvapą gniaužiančiu pasauliu,
O siena slėgusi šešėliu ir galia
Tokia menka prieš troškulį gyventi.

Kaip laikui atspariu paverst
Šį trapų patyrimą,
Juk noras skrydį vėl pajust
Šalia mirties grąžina.