Keliaudami stygom
grojam melodijas
ne į tikėti nas
išmokstu
įkvėpti vėl
su jūros bangom
virš galvos
šiluma
ir žiogais
kurie
saugo
ramina
glostomas galvas
kurios
užmiega
nurimsta
greičiau
rankogaliais
smėlėtomis lūpomis
slenkant saulei
palei horizontą
mes keliaujam
vasaros aitvarais
ir sugrįžtam
kišenėm pilnom
-
rodos alpstu
kai įkvepiu
šitiek gyvenimo
samaniniuose pataluose
guldydama
pavargusią galvą
su žiogais
prisimenu
kaip būna gera.