Ekvinokcija (pratisai) 3

Kuri laiką jie ėjo tylėdami.
- Mes  niekada visko nesužinotume apie Žemę, - prabilo barzdotasis. - Saulės spinduliai kenksmingi neregeneruojančiai mūsų odai.
- Norint pažint, reikėjo gimti iš jų.
- Ar jums neatrodo, jog elgiamės kaip plėšikai? - suabejojo bebarzdis
- Na ką tu! Susiklosčiusios  aplinkybės priverčia taip elgtis, o ir šį atvejį nedera  priskirti pagrobimo kategorijai, - pyktelėjo jis.

------------------------------------------------------------------------------

Vienas šalia kito stūksojo du didžiuliai pastatai .
Jie sustojo.
Šluostydamasis prakaito išpiltą veidą, barzdotasis suniurzgė.
- Na štai, mes ir atėjome, - tarė jis ir nusišypsojo bejausme šypsena.
Laboratorijos patalpa panėšėjo į didžiulę salę . Palei sienas išrikiuoti stovėjo inkubatoriai.
- Pažvelk, -tyliai prašneko barzdotis
Inkubatoriuje gulėjo nedidelis, baltas, juodomis akutėmis, tamsių plaukų berniukas.
- Ne, tai ne šis kūdikis .
- Štai ten,  nr. 7..... 7. 
Tai buvo delno dydžio mergaitė. Dar virkštele prijunkta prie placentos, kuri buvo panardinta  į  žalią skystį.