Turiu ir nebereikia.

Bučiuoja mano plaukus vėjas,
O mintys netelpa galvoj.
Ir jausmas iš širdies vėl liejas.
Jaučiuos lengvai, lyg išprotėjus.

Pėdutės mažos grimzta smėly,
Aplanko kūną ramuma vėsi.
Laikau delne rankutę, gėrį.
Dabar esu laiminga, nerūpi man kiti.

Kasnakt pasupdama lovelę
Dainuoju lopšines tylias.
Turiu aš angeliuką mažą
Ir nebereikia man tavęs.