Nemačiau dar
Kaip jūros dugne
Atsispindi tavosios
Tobulybės medaliai
- Pora akių -,
(kurių po vieną
niekad nelaimėsi)
Nors jau esu visa tai
Regėjus ant dulkėtos
Sausumos -
Tarp akmenėlių
Nušveistų dangaus
Malonės ir padiktuotų
Įspaudų...
Tai tie portretai vis,
Kur vandeniu ant
Smėlio brėkšta
Mūzos
(bandydamos išgauti
reikiamų datų natas)
Bet tu atžengdavai iš
Horizonto,
Kur dangūs ir kraštai
Bangų sutilpdavo
Vienam išlinkime
(tarp tavo lūpų)
Ir kai visai
Nesitikėdavau išvyst
Saulėtekio
(o juk dugne jis taip
gražiai boluoja)