Šiauliai - Vilnius

Tap tap
Tap tap

Atsklendžia debesiu ir tvyro taip virš nosies. Veliasi į plaukus ir įsisikuria kairiajame akies kamputyje. Šleikštus alkoholio kvapas kutena nosį. Pasenę kavalieriai šypsos. Tam pačiam vagone su kasdienybe. Važiuoja kartu su grybais, išgertais pilstuko litrais. Užsienio teisės istorija?
- Livintai...
- ...nepravlivoje ana ženščina...

Tap tap
Tap tap

Pro plyšį tarp rudų sėdynių matyti konspektai Lietuvos (?) ateities. Nepretenduoju į Erlicko kėdę. Politika ne man. Nusigręžiu.

Mirkt mirkt.
Senutėliui iš priekinės vagono dalies “įsimetęs tikas”. Snaudžiu.
Mirkt mirkt

Muzika. Kur muzika, kur darnumas. Matyt, dar per anksti. Nesugebu įsiklausyti.
- ...bėgajut bėgajut vsia pjanaja...
Vaikeli vaikeli. Du kart pakartosiu, kad rimas ausin įsiterptų. Vuo vuo voratinkliuos.
- Kaišiadorys
Aš vietinis! Nelipsiu į šį traukinį. Jis prisigėręs svetimų. Čia mano. Savo neduosiu. Juk sumišę du: mano ir jų, visai nedera tarpusavy. Vuo vuo geriau pasiliksiu voratinkliuos.

Tap tap
Tap tap

Senam. Suklupę senam, senamiesty. Po rūku roposim, kad neduokdie nepriliptų nei plaukas. Kaip po to nuplauti rūką? Ten žingsnio nežengsiu, juk nesaugu.
“Ooo Ooo kodėl, – vaikas paklaustų (aš šiandien už jį), paklaustų, - Ooo Ooo kodėl rūkas, taip tykiai tapsi:
Tap tap
Tap tap
Ten, už lango?”

Dar valanda.