Po visų metų

Šiaurys rytinis apsiblaus,
Kai mano delnus palytės,
Malūnai kaspiną pagaus...
Kojelės jų nebe pasieks.

Liguistas noras nusijuokt
Kitiems nesuprastas paliks,
O lūpos vėlei sujudės
Užspaustos krintančios lemties.

Akelės mano pasirems
Šypsniu jaunatviško žmogaus,
Tik mano mintys nesupras
Ar jis atjaučia ką sakau...

Atrodo eisiu ir judu,
Bet žemė glaudžia po padu,
Atrodo bėgsiu-negaliu,
Vijokliai pinas tarp blauzdų.

Kad Dievas duotų dar sparnus,
Už kryžium dedamas rankas..
Nulėkčiau į rugių laukus,
Kur mane kūdikiu vėl ras..