Pavyko

Gelmėj puvo mintys negeros
Jas išviliojau prie jūros
Užkasiau smiltim duobėj
Prislėgiau akmeniu nuo širdies

***_____________***

Dabar saulę matau
Jaučiu vėją
Girdžiu giesmę kregždutės
Vaitojimą vėjo
Galiu pirštais paglostyti tylą
Ramybę supilti širdin į tą duobę, kur buvo akmuo