Mėlynas oras apgaubė
mano sielą ir nusivedė
ją į nepažintą kraštą.
Paukščiai niūniavo seniai
pamirštas dainas, o mums
žodžiai liejos tiesiai iš širdžių.
Žalias kvapas vėl priminė
vaikystę ir užuovėją šalia
užmaršties kalnų.
Tada viskas atrodė taip
gražu, nepaprasta,
o dabar…
Viskas išnyko, atsibodo,
aplink visi miega nubudę,
o aš taip pat ne išimtis.
Bet ką padarysi - toks
gyvenimas ir tenka jį
gyventi tokį, koks jis yra.