Gyvenimo palydovės

Ar tai teisinga? Kad per daug svajojęs lieki nusivylęs? Kad žmogus siekiantis ko nors tauraus ir besistengiantis labiau už kitus, gauna dar didesnę bausmę, negu pastarieji, tykiai slenkantys per gyvenimą tamsūs šešėliai: kryžkelę, nežinomybę... Galų gale lieki vienas, netenki net tos kryžkelės į kurią kabinaisi nagais paskutiniuosius prasmingus metus, kurie tau reiskė tiek daug ir kartu tiek mažai: begalinį sielvartą, kad jau niekam nebeliko laiko, kad visas tavo gyvenimas, svajonės jau užmaršty, likę toli, taip ir belaukiantys tavo prisilietimo, kuris suteiks jiems sparnus kilti aukščiau virš kasdienybės, virš kankinančios rutinos. Tu žengei ne tuos žingsnius, pasirinkai ne tai, kas svarbiau, bet tai, kas lengviau, taip prarasdamas save ir tai, kas tau buvo skirta, kuom tu gyvenai. Tą tyrą oro gurkšnį, galimybę pabėgti ir niekad neatsigręžti atgalios... Palikti viską užnugary ir žengti per tirštą miglą dengiančią ateitį, kuri, galbūt nežadėjusi tau nieko malonaus ir džiuginančio, visgi būtų suteikusi laisvę, tą pačią, kuri šaltais gyvenimo žiemos vakarais tau pašnibždėtų: “... vis dėlko išdrįsai, padarei ką nors gyvenime tokio beprotiško, kad gali būti ramus: ne visada leidaisi nešamas palei srovę, kažką nusprendei pats... “. Nesvarbu ar tai buvo klaida ar tavieji sprendimai tave atvedė iki pražūties, bet suteikę tau to, ko niekas negali suteikti: kartaus gyvenimo skoį, tą kuris pakylėjo tokius, kaip: Gogenas, Tulūz Lotrekas, Hesse, Salvadoras Dali, Buonarotis, Rotko, de Koningas, Monė, Miro, Polokas ir daugelį kitų. Jie išdrįso tapti tokiais, kokiais norėjo, o ne kokiais juos laikė kiti. Kančia ir beprotybė jiems padėjo tapti genijais, juk jos yra pastovios laimės, mūzų ir visų didžių kūrėjų palydovės, tos, kurios išlaisvina, priverčia susimastyti kodėl gyveni. Sutelkia tave kurti, nebūtinai didžius meno šedevrus, begalines poezijos eiles ar skatina apkursti, kad galėtum tapti toks pats didus, kaip Meistras Bethovenas, verčiau mėgina pastūmėti pradėti kurti vieną iš nuostabiausių, galingiausių, talentingiausių ir taip pat tokį neapsakomą, kaip daugelis mūsų istorijoje gyvavusių šedevrų- savo gyvenimą. Tad ko gi bijoti? Nesvarbus tavo amžius, lytis, siekiai, svarbu tik viena-tavo troskimai ir ar greitai susivoksi, kad metas gyventi savo, o ne kitų primestą, apipintą begale apsurdiškų pašalinių asmenų prigalvotų taisyklių, gyvenimą. Pradėkime iš naujo, kad ir dabar.