***

kada upė sutekės į akmenis
įsidėsiu šaltkrepšin kojines
pamiršę tuščią vartojimą
sveikinsis kryžiais kapinės

kada vorai nerimaus dėl tinklų
ilgą ryžą barzdą auginsiu
tarpuose nerimo tvinksnių
sukinėsis žemė po žingsnį ratu

kiekvienoj stotelėj lauks manęs urvas
aš gyvensiu skardžio šlaite
viena ruda lapė sako eime
ir aš eisiu nes nesu juk toks durnas