Gyva (tė)

Nusilakuosiu ašakas, kurios susmigo tiesiai man į nosį.
Užsikabinsiu nėrinių užuolaidas ant sudegusių akių.
Užbrėšiu apvadus ant savo kūno, kad matyčiausi tiems, kurie manęs nemyli.
Nulaušiu stagarą beriogsantį man tarp gyvybės ir ... kol kas kaltės.
Suspausiu baimės lašinį, atrodysiu silpnai drąsesnė.
Numirusią  prikelsiu batareikom - laidas trūkęs.
Nuprausiu kvapą nuo jausmų, deziku papurkšiu D&G (Durniams ir Glušiams).
Užsirakinsiu šauksmą į rūsius. Vis tiek nesuprantu, ką rėkia.
Rankas apvilksiu nejaurta, kad šilumą sugertų. Po to įmesiu į šaldiklį.
Pati susivyniosiu į maišiuką lig blauzdų, o kitą dieną apsirengsiu avies kailį, kad pridengčiau savo... irgi kailį.
Triusikai bus kaip tik man - iš mėlyno magneto.
Vieliniu šaliku apsivyniosiu kaklą, kad elektra nukrėstų.
Įbruksiu kamštį į ausis, kad neišgirsčiau visko per rimtai.
Užkimšiu atmintį bačkutėm nuo alaus.
Pradžioj per pusę, o paskui jau gabaliukais supjaustysiu liežuvį ir ... kam dar? Nes peilio liko.
Pašokinėsiu. Jeigu barška, vadinasi pakankamai sudžiuvo.
Jau paruošta minkštimui susitikti.
Jeigu mano mylimiems atrodys tai gražu, kodėl gi ne - ir vėl numirsiu.

Būkit laimingi.