Sušalęs mano laikas...

Mano laike nėra lietaus,
Mano laike pradingsta miegas.
Žydrais kristalais iš dangaus
Krenta žmonių svajonių sniegas.

Ir nors čia amžina žiema, žinau,
Ateis gyvybė per laukus.
Tokia sušalus, purvina, tačiau
Su šypsena veide ji bus.

Mano pasaulio sakalai išmirs,
Nusidažys rausvai dangus.
Kiekviena naktį pasipils skaisčiai
Suspindęs vėl žvaigždžių lietus.

Basom, jau, kojomis žengiu
Ne per pusnis, ne per ledynus,
Išdegintu žvilgsniu žvelgiu -
Mano pasaulis vėl atgijęs!