Inka

eime kada laukuosna
paklausyti sutemų
ir vėjų lopšinės
o rūkas tyliai virpa
virpa ir glaudžiasi
kaip tas kačiukas
pameni
braidžiojom upelyje
į tą maišelį susikrovėm surinktus akmenukus
buvo labiau stebuklinga nei kraupu
nešdamiesi namo jį pakrikštijom Inka
neatsimerk
kol mintys nenurims
taip geriau matyti
žemėti sapnai
kaip smėlis tarp dantų
pargriuvus bėgant į jūrą
graudu
bet norisi šypsotis
toliau
tolyn
toli...
girdi?
eime kada laukuosna